- pabrukti
- 1 pabrùkti, pàbruka, -o (pàbrukė)
1. tr. pakišti: Pabrùk po tekiniu blukį, kad neriedėtų nuo kalno J. Pabrùk po pečiaus kokius du pagaliu, geriau degs Škn. Šuo eina, pabrùkęs uodegą, kap pasiutęs Gs. ^ Vaikui puolant, aniolas podušką pàbruka; seniui krintant, velnias akmenį pakiša VP48. | refl. tr., intr.: Pažiūrėk, gal po iena botagas pasìbrukė, kad negaliu ištraukt Vad. Kad aš ejau par kiemelį, pasibrukusi kvartukelį Slnt.
2. intr. truputį pavalyti nuo spalių (linus): Pabrùk da valandžiukę ir ateik pietų Gs.
3. intr. pavalgyti, pakimšti: Kai pàbrukiau čiulčienio, tai kai tūzas nuėjau darban Prng.
4. refl. palįsti, pasigrūsti: Kad nesulytų, pasìbrukiau po brageliu Sdk.
5. tr. pamesti, pablokšti: Šluotas pàbrukiau po klėčia – kai reiks, rasme Ut. Pabrùk arkliam dobilų po kuokštelį, pakol pavalgysi Ds.
6. tr. pavaryti: Man regis, kad anas ją pabruks ben ažu metų, kitų Sdk.
7. refl. nuvargti, priilsti: Prie rugių pasbrukau Kls.
8. intr. prikišti žodžiu: Girdėjai gal, kaip Dovydėnienė jam pàbrukė PnmR.
9. refl. pasilakstyti, pasibėgioti (apie gyvulius): Jo kumelė jau pasibrùko Ant.
◊ akìs (úodegą) pabrùkęs nusiminęs, susigėdinęs: Kai susarmatinau, tai nuėjo pabrùkęs akìs Šn. Ir parvažiavo úodegą pabrùkęs Kair.\ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti
Dictionary of the Lithuanian Language.